Šparago meilė.

Šią meilės istoriją aš vadinu pirma, neskaitant darželio laikų.
Tada aš dar buvau šeštos klasės pradžioje. Mano hobis buvo - su draugėmis visiems skambinėti per Skype. Tai va, paskambinau vienai klasiokei, o ji ir atkirto: Blm, neskambinėkit.
Mes: Kodėl?
Ji: Aš su bachūrais šneku.
Mes: Kokiais? :/
Nu ir tada ji mus pridėjo į tą pokalbį... Jie buvo trys. Šnekėjom, primetėm kažkokias fyfas. Pasikeitėm numeriais.
Praėjo savaitę ir aš jau su vienu dunduku labai susibendravau. Jis man pasiūlė susitikt, susitikom, pašnekėjom, pasivaikščiojom... (OMG, jo šuo buvo Sibiro Haskis... ) Po kelių dienų atėjo man sms: Draugaujam? (Spėkit nuo ko...)
Na aš tada durna dar buvau... (Dabar tipo protingesnė) xDD Ir sutikau. Susimatydavome trys-du kartus į mėnesį, šnekėdavom telefonu apie tris valandas. Galiu pasakyti jis buvo tada geras žmogus. Tai va...
Bet vieną dieną (lapkričio 19 d.) variau iš draugės namo, buvo šalta, o nuotaika buvo sup.istai bloga. Tada jis man ir maždaug taip parašė:
Jis: Žinai, tada mes matėmės paskutinį kartą, aš už Klaipėdos ribų išsikraustau...
Aš aišku labai supykau. Kas čia tėra... Žmones iš skirtingų šalių kartu sugyvena, o jis tik į kažkokį kaimą išvaro. Labai susipykom. Stengiausi jį pamiršti. Žinojau, kad yra kita priežastis. Yra kažkokia ka.lė, kuri nukabino mano bachūrą! (: DDDDD) Nu žodžiu... Praėjo, kažkur puse mėnesio, gal net mažiau ir mes vėl susiėjom. Jis atsiprašinėjo, o aš kaip paskutinė debilė atleidau.
Mes vėl draugavom. Draugavom, kol ne vienas žmogus, kuris privertė mane susimąstyt... Privertė susimastyt, kad susidėjau su kažkokiu mergišiumi.
Nu va, ėmė Monika ir permetė jį... (Kažkur balandžio mėnesį.) O jis net neįsivaizduoja kodėl. Ir dabar jis vienišius liko. Nepavyksta jam panos susirast.
Dar ir dabar retkarčiais gaunu kokį sms, kaip... : Kaip tave pamiršt?
Iš tikrųjų man jo gaila, bet... Tiek ir te gaila... Pirmas gyvenime rimtas bernas...
Dabar pagalvojus apie visą tą istoriją kartais daros graudu, kartais labai juokinga, nes išties ta mūsų meilė buvo kažkokia darželinokiška. Aš tik nusispjaunu ir sau pasakau: Bus tų bernų, Monika.


* Atleiskit neryšlų tekstą, jei taip buvo... Ir už klaidas atleiskit xDD

Nu.. ;/

aš išvis berno neturejau ir neturiu ;/

as irgi